Artėjant mūsų mokyklos 50-ečiui pradedame su Jumis dalintis įdomybėmis iš mokyklos gyvenimo: veiklų, mokinių ir mokytojų istorijomis bei įdomiais faktais, kurių galbūt nežinojote.
Šią naują mokyklos istorijos faktų rubriką pradėsime nuo pastato, kuriame įsikūrusi Neringos meno mokykla, istorijos.
1. Ar žinojote, kad Neringos meno mokyklos pastatas iš pradžių buvo vila?
Remiantis Neringos miesto architektūros gidu ( Marija Drėmaitė, Viltė Migonytė, Martynas Mankus, Vasilijus Safronovas. Neringa. Architektūros gidas, Leidykla „Lapas”, 2020 vasaris), tikėtina, kad 1909-aisiais metais pastatyta vila ,,Charlotte“ priklausė Annai Sakuth ir Johannui Jaudzimiui. Vėliau, po 1945 –ųjų metų pasibaigus antrajam pasauliniam karui ir Raudonajai armijai užėmus Kuršių neriją ir iš čia pasitraukus seniesiems šio krašto gyventojams, kurių daugumą sudarė vokiečiai, pastato paskirtis lieka neaiški iki pat Neringos miesto įkūrimo, t.y. 1961-ųjų metų. Remiantis vietinių žmonių pasakojimais bei išlikusiais šaltiniais, žinome, kad iki 1976-ųjų metų šiame pastate veikė Neringos miesto vykdomasis komitetas, dirbo paštas, taupomoji kasa. Ir tik nuo 1976-ųjų galime šį unikalų pastatą sieti su meno mokykla, tiksliau – Nidos vaikų muzikos mokykla, nes Neringos meno mokyklos pavadinimas atsiranda tik 1995 –aisiais metais, mokykloje atsiradus papildomiems meno skyriams: choreografijai, dailei, teatrui.
Aiškinantis meno mokyklos pastato istoriją, iškilo keletas klausimų: jeigu vaikų muzikos mokykla savo veiklą oficialiai pradėjo 1971-aisiais metais, o šiame pastate iki 1976-ųjų metų veikė Neringos miesto vykdomasis komitetas, tuomet kur savo veiklas vykdė meno mokykla? Į šį klausimą atsakė viena iš pirmųjų mokyklos mokytojų – spec. fortepijono mokytoja Aušrelė Augaitienė. Ji pasidalino savo prisiminimais, jog tuo metu vaikų muzikos mokyklos veiklas savo patalpose leido vykdyti Nidos mokykla (dabartinė Neringos gimnazija).
Net ir dabar Neringos meno mokyklos pastatas atrodo išskirtinis. Būtent dėl savo unikalumo, 1994-aisiais metais jis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, kaip valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Pastatas iš kitų Pamario gatvės tradicinių gyvenamųjų namų išsiskiria ne tik vilai būdinga struktūra ar medžiagiškumu, bet taip pat originaliais spalvotais augaliniais ornamentais išryškintu įėjimu, puošniais frontonais ir subtiliai įkomponuotais mediniais raižiniais, bendram išoriniam pastato įvaizdžiui suteikiant puošnumo bei elegancijos.
Neringos meno mokyklą glaudžiantis pastatas nuolat susilaukia praeivių dėmesio ir puikuojasi ne vieno atvykusio turisto asmeniniuose nuotraukų albumuose, todėl itin svarbu reguliariai pastatą atnaujinti, atsargiai atkuriant susidėvėjusias vietas, atskleidžiant pirminį buvusios vilos gracingumą ir išskirtinumą. Neringos savivaldybės dėka, mokyklos pastato išorė šių metų kovo – gegužės laikotarpiu atnaujinama, pabrėžiant visus šio įspūdingo architektūros paminklo privalumus. Džiaugiamės, kad šį rudenį minėdami Neringos meno mokyklos 50-ies metų jubiliejų sutiksime atsinaujinę bei dar labiau traukiantys ne tik pasigrožėti išore, bet ir užsukti į vidų.
Už pasidalinimą aktualia medžiaga bei prisiminimais dėkojame Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos direktorei Daliai Greičiūtei bei buvusei Neringos meno mokyklos mokytojai Aušrelei Augaitienei.
Neringos meno mokyklos pavaduotoja ugdymui
Gintarė Dikšienė
