Mūsų paskyroje dažniausiai matote spalvas, garsus, vaikų šypsenas, naujus instrumentus ar programas. Dalinamės tuo, kas džiugina širdį ir akį-juk tai Meno mokykla. Bet šiandien norime šiek tiek praverti duris į kitą-ūkinę-mūsų veiklos pusę. 
Šiemet, atsižvelgę į specialistų rekomendacijas, pasirūpinome tais dalykais, kurių gal ir nesimato plika akimi, bet be kurių sunkiai įsivaizduojamas saugumas ir ramybė. 
Pavyzdžiui, sutvarkėme žaibolaidį, kuris, pasirodo, buvo nutaręs pasisaugoti po vėjalente, o mes jį grąžinome į tarnybą.
Lietaus nubėgimo sistema-šiemet sulaukė ne tik įprasto kasmetinio latakų valymo, bet ir rimtesnio dėmesio. Lietvamzdis buvo jau stipriai „priaugęs“ visko, ko nereikia.
Žiemai ruošiantis, ant stogo įrengėme sniego gaudykles, ne tik mūsų visų saugumui, bet ir tam, kad apsaugotume lietaus latakų sistemą. Sunkus sniego sluoksnis, čiuoždamas nuo stogo, gali tiesiogine prasme nulaužti lietvamzdžius ar latakus, tad dabar ir saugiau, ir tvirčiau.
Viduje-daug smulkių, bet reikšmingų darbų: pakeistos kriauklės dailės klasėje, atnaujinti elektros jungtukai. Atrodo mažmožiai, bet kiekvienas jų kainuoja ir laiką, ir lėšas.
Ir dar-tema, apie kurią dažnai nutylima. Tualetuose įrengėme moteriškų higienos paketų dozatorius, galvodami ne apie moteris, o būtent apie paaugles merginas, kurias „tai“ gali užklupti netikėtai. Nes pagarba ir rūpestis prasideda nuo mažų dalykų. 
Ir taip, mažyliai jau irgi su smalsumu ištyrinėjo, kas gi čia tokio naujo… 
O kad jau apie rūpestį kalbam, gėles ant palangių ir kitą puošybą nusprendėme kurti savo rankomis. Ne tik tam, kad sutaupytume, bet kad mūsų aplinkoje atsispindėtų mūsų pačių širdys.
Tai, tik dalis darbų. O kiek dar smulkių, bet reikalingų žingsnių nužingsniuota, kad būtų saugu, jauku ir tvarkinga.
Ačiū visai komandai – už pastangas, už tai, kad niekas nelieka „ne mano darbas“.
