Vasario 1 d. Įkvėpti gerosios kolegų patirties, patys leidomės į vilnos kelio atradimus. Pirmoji mūsų stotelė – Justinos ir Laimono avių ūkis LJ ŪKIS. Ir kokia tai buvo neeilinė patirtis! Stebėjome avelių kasdienybę, sužinojome, kuo jos maitinasi, kaip prižiūrimos, kaip kerpama jų vilna. O didžiulis būrys smalsių ėriukų pavergė visų širdis!
Įdomu tai, kad šio ūkio vilna jau trejus metus keliauja į miškų urėdiją, kur pasitarnauja apsaugant Neringos pušis nuo laukinių gyvūnų. Tikra gamtos draugystė!
Po susitikimo su avytėmis mūsų kelionė tęsėsi vilnos karšykloje ir verpykloje. Ten savo akimis išvydome visą vilnos virsmą – nuo purenimo ir šukavimo iki siūlų verpimo. O dar didesnė staigmena – galimybė paliesti ir palyginti avių, alpakų ir net šuns vilną! Vaikai grįžo namo ne tik kupini įspūdžių, bet ir su mažais vilnos gabalėliais prisiminimui.
O kaip gi kelionė be kultūros? Aplankėme M. K. Oginskio rūmus, kur sužinojome apie jų sąsajas su M. K. Čiurlioniu – juk 2025-ieji paskelbti jo metais!
Ačiū smalsiems vaikams, rūpestingiems tėveliams, meno mokyklos mokytojoms ir visiems prisidėjusiems prie šios turiningos dienos! Taip pat dėkojame fotografams už įamžintas akimirkas – juk įspūdžiai gražiausi, kai gali jais dalintis!
